IFAA LANKŲ KLASIFIKATORIUS

AAdult -suaugę
MMale – vyras
FFemale – moteris
Vveteranai
JJunior – jauniai
CCub – vaikai
1 raidė reiškia amžių
2 raidė reiškia lytį
3 ir 4 raidė reiškia lanko tipą
Lankų tipų žymėjimo sutrumpintos reikšmės
ILGIEJI LANKAI – žymima LB
ISTORINIAI LANKAI – žymima HB
MEDŽIOKLINIAI LANKLAI BE APRIBOJIMŲ- žymima BU
MEDŽIOKLINIAI LANKAI SU APRIBOJIMAIS- žymima BL
LAISVO STILIAUS LANKAI BE APRIBOJIMŲ- žymima FU
LAISVO STILIAUS SKRIEMULINIAI LANKAI BE APRIBOJIMŲ- žymima FS(C)
LENKTIEJI LAISVO STILIAUS LANKAI- žymima FS(R)
MEDŽIOKLINIAI SKRIEMULINIAI LANKAI- žymima BH(C)
  MEDŽIOKLINIAI LENKTIEJI LANKAI- žymima BH(R)
   SKRIEMULINIAI LANKAI BE PRIEDŲ- žymima BB(C)
LENKTIEJI LANKAI BE PRIEDŲ- žymima BB(R)

ILGIEJI LANKAI – žymima LB
Suaugę                 Veteranai                     Jauniai                               Vaikai
Moterys  Vyrai         Moterys  Vyrai         Merginos  Vaikinai            Mergaitės  Berniukai
AFLB      AMLB         VFLB      VMLB             JFLB           JMLB                 CFLB         CMLB
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

ISTORINIAI LANKAI – žymima HB
Suaugę
Moterys Vyrai
AFHB AMHB
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

MEDŽIOKLINIAI LANKLAI BE APRIBOJIMŲ- žymima BU
Suaugę Veteranai Jauniai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai
AFBU AMBU VFBU VMBU JFBU JMBU
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

MEDŽIOKLINIAI LANKAI SU APRIBOJIMAIS- žymima BL
Suaugę Veteranai Jauniai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai
AFBL AMBL VFBL VMBL JFBL JMBL
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

LAISVO STILIAUS LANKAI BE APRIBOJIMŲ- žymima FU
Suaugę Veteranai Jauniai Vaikai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai Mergaitės Berniukai
AFFU AMFU VFFU VMFU JFFU JMFU CFFU CMFU
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

LAISVO STILIAUS SKRIEMULINIAI LANKAI BE APRIBOJIMŲ- žymima FS(C)
Suaugę Veteranai Jauniai Vaikai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai Mergaitės Berniukai
AFFS(C) AMFS(C) VFFS(C) VMFS(C) JFFS(C) JMFS(C) CFFS(C) CMFS(C)
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

LENKTIEJI LAISVO STILIAUS LANKAI- žymima FS(R)
Suaugę Veteranai Jauniai Vaikai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai Mergaitės Berniukai
AFFS(R) AMFS(R) VFFS(R) VMFS(R) JFFS(R) JMFS(R) CFFS(R) CMFS(R)
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

MEDŽIOKLINIAI SKRIEMULINIAI LANKAI- žymima BH(C)
Suaugę Veteranai Jauniai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai
AFBH(C) AMBH(C) VFBH(C) VMBH(C) JFBH(C) JMBH(C)
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

MEDŽIOKLINIAI LENKTIEJI LANKAI- žymima BH(R)
Suaugę Veteranai Jauniai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai
AFBH(R) AMBH(R) VFBH(R) VMBH(R) JFBH(R) JMBH(R)
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

SKRIEMULINIAI LANKAI BE PRIEDŲ- žymima BB(C)
Suaugę Veteranai Jauniai Vaikai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai Mergaitės Berniukai
AFBB(C) AMBB(C) VFBB(C) VMBB(C) JFBB(C) JMBB(C) CFBB(C) CMBB(C)
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

LENKTIEJI LANKAI BE PRIEDŲ- žymima BB(R)
Suaugę Veteranai Jauniai Vaikai
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Merginos Vaikinai Mergaitės Berniukai
AFBB(R) AMBB(R) VFBB(R) VMBB(R) JFBB(R) JMBB(R) CFBB(R) CMBB(R)
Pastaba: x – draudžiama naudoti v – leidžiama naudoti

MEISTRIŠKUMO KLASIŲ ŽYMĖJIMAS

IFAA taisyklėse yra daug šaudymo rungčių, bet lankininko meistriškumas suteikiamas tik Field ir Hunter rungtyse, nes jos yra sunkiausios. Meistriškumo įvertinimo tvarka yra paprasta: klasę nustatanti taškų suma priklauso nuo lanko tipo; sakykim Longbow lankams C klasė suteikiama surinkus nuo 0 iki 150 taškų, tai yra bent kartą sudalyvavus vienoje iš šių rungčių, automatiškai tampama C klasės lankininku (būtina surinkti  bent 1 tašką). Norint pasiekti B meistriškumo klasę, reikia du kartus surinkti ne mažiau 150 taškų (per oficialias varžybas) 12 mėnesių laikotarpyje. A klasei gauti – suma 250 taškų, meistriškumo klasei išlaikyti  būtina vieną kartą per 12 mėn. pakartoti reikiama rezultątą,  to nepavykus padaryti krentama į klasę pagal surinktus taškus.

Pakeitus lanko stilių, meistriškumo klasės skaičiuojamos iš naujo pagal taisyklėse nustatytus taškus. Jauniams taškų sumos tos pačios kaip suaugusiems, bet tik jaunių astumams.

Meistriškumo ženkliukai:  C klasė – žalvarinis, B – sidabrinis, A – auksinis. Šie ženkliukai egzistuoja tik Lietuvoje (kitose šalyse tai nesureikšminama). Sprendimas meistriškumo lygius žymėti ženkliukais (tik suaugusiems) priimtas  2007 metais. Ženkliukai yra numeruoti ir registruojami žurnale, jie šauliui lieka visam laikui, tai – šaulio pagerbimas, kaip prisiminimas jam ir jo ir artimiesiems apie šaudymą iš lanko ir pasiekimus.

Meistriškumo klasių lentelė.

Longbow – Ilgųjų lankų stilius

C   0-150              taškų
B   150 – 249        taškų
A   250 ir daugiau taškų

Bowhunter Recurve – Medžioklinių lenktųjų lankų stilius

C   0-224              taškų
B   225 – 374        taškų
A   375 ir daugiau taškų

Recurve Freestyle – Lenktųjų laisvo stiliaus lankų stilius

C   0-349              taškų
B   350 – 449        taškų
A   450 ir daugiau taškų

Barebow Recurve – Lenktųjų lankų be priedų stilius

C   0-299              taškų
B   300 – 399        taškų
A   400 ir daugiau taškų

(Compound)Freestyle Unlimited – (Skriemulinių)Laisvo stiliaus lankų stilius

C   0 – 399              taškų
B   400 – 499        taškų
A   500 ir daugiau taškų

Compound Freestyle Limited – Laisvo stiliaus skriemulinių lankų su apribojimais stilius

C   0-349              taškų
B   350 – 449        taškų
A   450 ir daugiau taškų

(Compound)Bowhunter Unlimited – (Skriemulinių)Medžioklinių lankų be apribojimų stilius

C   0-324              taškų
B   325 – 474        taškų
A   475 ir daugiau taškų

(Compound)Bowhunter Limited   – (Skriemulinių)Medžioklinių lankų su apribojimais stilius

C   0- 299             taškų
B   300 – 449        taškų
A   450 ir daugiau taškų

Barebow  Compound – Medžioklinių skriemulinių lankų be priedų stilius

C   0-299              taškų
B   300 – 399        taškų
A   400 ir daugiau taškų

Bowhunter Compound – Medžioklinių skriemulinių lankų stilius

C   0-224              taškų
B   225 – 374       taškų
A   375                ir daugiau taškų

Šiuo metu pagal taisykles istorinių lankų stiliui meistriškumo klasės nesuteikiamos.

ŠAUDYMO RUNGTYS

 

OLIMPINĖ RUNGTIS

Šaudoma į stacionarius popierinius taikinus iš 70m lygioje aikštėje. Olimpinėse varžybose šioje rungtyje leidžiama dalyvauti tik šaudantiems olimpiniais lankais.

Pagrindinė 4 atstumų rungtis:

Šaudoma į stacionarius popierinius taikinius lygioje aikštėje. Vyrai šaudo iš 90,70,50 ir 30m, moterys – iš 70,60,50 ir 30m. Taikiniai atitinkamai mažėjančio skersmens. Šaudoma iš olimpinių ir skriemulinių lankų.

ŠAUDYMAS UŽDAROSE PATALPOSE

Šaudoma į stacionarius popierinius taikinius iš 25 ir 18m iš olimpinių, skriemulinių ir tradicinių lankų.

LANDŠAFTINIS ŠAUDYMAS

Šaudoma į stacionarius įvairaus diametro taikinius, išdėstytus šaudymo trasoje įvairiais atstumais (nuo 7 iki 73m) natūralioje gamtinėje aplinkoje, dažniausiai miške arba kalnuose. Jei vietovės reljefas plokščias, dalis taikinių šaudoma nuo bokštelių arba į taikinius statant ant bokštelių. Varžybos būna šaudant iš žinomų arba iš nežinomų atstumų nuo pažymėtų šaudymo pozicijų. Šaudoma iš olimpinių, skriemulinių ir
tradicinių lankų.

3-D MEDŽIOKLĖS RAUNDAS

Šaudoma į įvairaus dydžio skirtingais atstumais esančius trimačius žvėrių taikinius išdėstytus trasoje, einant nuo vieno taikinio prie kito. Šaudymo atstumai – nuo 9 iki 55m. Varžybos kelių tipų: šaudant iš žinomų arba iš nežinomų atstumų nuo pažymėtų šaudymo pozicijų, taip pat naudojant skirtingą leistinų šūvių skaičių (1, 2 arba 3 iki pirmo pataikymo). Šaudoma iš olimpinių, skriemulinių ir tradicinių lankų.

ŽVĖRIŲ RAUNDAS

Taisyklės ir sąlygos panašios į 3-D varžybų, tik šaudoma į popieriniuose taikiniuose pavaizduotus žvėris nuo pažymėtų šaudymo pozicijų.

ŠAUDYMAS Į 3-D TAIKINIUS EINANT PĖDSAKAIS

Šaudoma į trimačius žvėrių taikinius einant pagal virve pažymėtus “pėdsakus”. Lankininkas pamatęs taikinį turi nuspręsti kuri vieta patogesnė šūviui, apsirikęs ir tokią vietą praėjęs, grįžti atgal negali. Kiekvienam taikiniui lankininkas turi vieno šūvio galimybę. Atstumai iki taikinių – nežinomi. Šaudoma iš olimpinių, skriemulinių ir tradicinių lankų.

ŠAUDYMAS Į TOLĮ

Šaudoma iš standartinių olimpinių, skriemulinių, tradicinių ir specialių įvairaus tipo šaudymo į tolį lankų. Tikslas – kiek galima toliau nušauti strėlę. Šaudoma taip pat ir gulomis (atskiras šaudymo stilius).

ŠAUDYMAS Į VIRBĄ

Šaudoma į apie 152 mm pločio ir 1,8 m aukščio medinę (arba korėtos medžiagos) kartį, įsmeigtą į žemę. Vyrai šaudo iš 90m, moterys – iš 70m. Šaudoma iš olimpinių , skriemulinių ir tradicinių lankų. Viduramžiais Anglijoje buvo šaudoma iš 165 m atstumo.

ŠAUDYMAS Į “MEDŽIAGOS LOPĄ”– MŪŠIO SALVĖ

Šaudoma į ant žemės paviršiuje pažymėtą taikinį su centre esančia vėliavėle arba kartimi. Anglijoje kaip ir viduramžiais vyrai šaudo iš 165m, moterys – iš 145m (kitur rengiamose varžybose atstumai gali būti kitokie). Šaudoma iš olimpinių , skriemulinių ir tradicinių lankų.

ŠAUDYMAS Į BALANDŽIUS

Šaudoma į stiebo viršūnėje ant specialaus rėmelio kaiščių besilaikančius molinius arba medinius paukščius. Šaudoma strėlėmis su bukais antgaliais iš visų tipų lankų. Stiebo aukštis įvairus – nuo18 iki 30m.

GREITOŠAUDA

Šaudoma iš 15 metrų į stacionarų taikinį. Tikslas – per minutę iššauti ir pataikyti į taikinį kiek galima daugiau strėlių. Šaudoma iš tradicinių lankų.

ŠAUDYMAS Į JUDANTĮ TAIKINĮ (Švytuoklę)

Iš 15m šaudoma į ant švytuoklės pritvirtintą taikinį. Tikslas – per minutę pataikyti į taikinį kiek galima daugiau strėlių. Šaudoma iš tradicinių lankų.

ŠAUDYMAS Į MĖTOMUS TAIKINIUS

Šaudoma į taikinius, mėtomus priešais šaudantįjį. Naudojamos Flu-Flu strėles. Šaudoma iš tradicinių lankų.

JABUZAME (Yabusame)

Tradicinis japonų šaudymas (kiudo dalis) jojant į įvairiame aukštyje pastatytus ir pakabintus arba laikomus ant karties pritvirtintus taikinius. Šaudoma iš nedidelių atstumų, jojant visu greičiu. Šaudoma strėlėmis su bukais antgaliais.

ŠAUDYMAS JOJANT

Pagal panašias taisykles kaip ir jabuzame rengiamos varžybos, siekiat atgaivinti Azijos tautų ir Šiaurės Amerikos indėnų šaudymą iš lanko jojant. Šios sporto šakos atgaivinimo iniciatoriai vengrų lankininkai. Kasmet rengiamos tarptautinės varžybos – dažniausiai Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose Centrinės Europos Šalyse, taip pat ir Kanadoje (Mt Currie, Britų Kolumbija), JAV (Fort Dodže Ajovoje) ir Pietų Korėjoje.

KIUDO (Kyudo)

Kiudo yra japonų tradicinis šaudymas iš lanko, laikomas vienu iš kovos menų. Yra daug kiudo mokyklų, viena nuo kitos besiskiriančios šūvio technika bei varžybų taisyklėmis. Praktikuojama arba sportinė pakraipa, kai siekiamas rezultatas – maksimalus surenkamų taškų kiekis, arba ceremoninė, kur tikslas yra tobulas šūvis, o pataikymas į taikinio centrą vertinamas tik kaip teisingos technikos pasekmė. Tai yra per koncentraciją ir specialią kvėpavimo techniką, suderintą su lankininko judesiais prieinant prie šaudymo linijos, pasiruošiant šūviui, tempiant lanką ir paleidžiant templę, siekiama tobulai harmoningo pasirodymo. Taip pat yra mokyklų, praktikuojančių karinio šaudymo tradicijas. Pagal Japonijos Kiudo Federacijos (Zen Nippon Kyudo Renmei / All Nippon Kyudo Federation ) apibrėžimą aukščiausias kiudo tikslas yra shin-zen-bi būsena, šį apibrėžimą apytiksliai galima būtų versti kaip „ tiesa-kilnumas-grožis“, kas kitais žodžiais reiškia: „kai lankininkas atlieka šūvį teisingai (pasireiškia šūvio „tiesa“), vadovaudamasis doros dvasia ir teigiama nuostata visų asmenų ir daiktų, susijusių su kiudo atžvilgiu („kilnumo“ apraiška), puikus šūvis įvyksta natūraliai“. Šaudoma iš tradicinio asimetriško jumi (yumi) į stacionarų taikinį iš 28 ir 60 metrų.

ŠUNŲ PERSEKIOJIMAS (Inuoumono)

Tradicinis šunų persekiojimo žaidimas šaudant į juos nuo žirgo strėlėmis minkštais bukais antgaliais, samurajų praktikuotas Japonijoje nuo viduramžių iki pat XX a. pradžios.

LANKININKŲ SMIGINIS

Šaudoma į 122cm diametro smiginio taikinį iš 10 ar 15m. Taisyklės panašios kaip smigio.

LANKININKŲ GOLFAS

Taisyklės panašios i golfo. Lankininkai šūvių pagalba priartėja prie taikinių golfo atstumais išstatytų taikinių.

LANKININKŲ BIATLONAS

Taisyklės panašios į biatlono, šaudoma į 16cm diametro taikinius su baudos ratais po 150 m už kiekvieną nepataikytą šūvį. Šliuožiama ratais po 300m. Nepataikius, šliuožiamas baudos ratas. Lankai – olimpiniai lankai.

LANKININKŲ KROSAS

Taisyklės panašios į biatlono, tik šaudoma iš lanko. Bėgamas nuo 700 iki 1000m atstumas. Nepataikius, bėgami baudos ratai. Lankai – olimpiniai lankai.

LANKININKŲ KRIKETAS

Tai komandinis žaidimas, kurio taisyklės panašios į kriketo. Kiekviena komanda šaudo į savo taikinius (į zonas taškų didėjimo tvarka – nuo 1 iki 10). Komandos stengiasi šaudyti kaip galima greičiau ir taikliau ir anksčiau užbaigti žaidimą. Šaudoma iš olimpinių , skriemulinių ir tradicinių lankų.

LANKŲ TIPAI

Lankas yra vienas iš seniausių ginklų, atsiradęs vėlyvojo Paleolito arba ankstyvojo Mezolito epochoje maždaug prieš 10-12 tūkstančių metų. Kaip žinia, lanką trumpai galima būtų apibūdinti kaip mechanizmą veikiantį spyruoklės ir stygos principu. Tempiant už stygos (templės), lenkiamoje spyruoklėje (lanke) sukaupiama potencinė energija. Atleidus stygą, ši energija virsta kinetine energija (su neišvengiamais tam tikrais energijos nuostoliais). Išlaisvinta spyruoklės energija, jai stengiantis grįžti į ramybės būseną, perduodama stygai, kuri šią energiją perduoda išsviedžiamai strėlei. Kuo didesnė jėga yra reikalinga šiai spyruoklei sulenkti (kuo kietesnė spyruoklė) ir kuo ilgesnis yra kelias (lanko tempimo ilgis, arba darbinė eiga) kol ta jėga veikia, tuo didesniu greičiu juda styga ir tuo didesniu greičiu iš lanko lėks strėlė.

Kyla klausimas: kokia yra geriausia medžiaga tokiai spyruoklei pagaminti? Ši medžiaga privalo būti tampri ir elastinga, o tai reiškia, kad jos tankis neturi būti labai didelis ir ji turi atlaikyti kiek galima dagiau lenkimo ciklų. Šiais laikais geriausia tam tinkanti medžiaga yra stiklo pluošto ir anglies pluošto kombinacija. Senovėje rinktis galima buvo tik iš natūralių gamtinių medžiagų. Geriausiai tam tiko medis (paprastiesiems lankams). Vėlyvesni ir sudėtingesni lankai dar buvo sustiprinami: lanko vidinė pusė (kitaip – pilvas) – kaulo, vėliau rago plokštelėmis, išorinė (kitaip – nugara) – sausgyslių pluoštu. Naudota lankams gaminti mediena priklausė nuo konkrečioje pasaulio šalyje augusių medžių rūšių. Kai kur buvo naudojami ir žoliniai augalai ( bambukas) arba damaskinis plienas.

Istorinės lankų formos:

 

a) paprastas tiesus lankas

b) paprastas su S formos galais (su rago galiukais)

c) su dviem lenkimais

d) asimetriškas lankas

e) su dvigubu galų lenkimu

f) su keturiais lenkimais,

g) trikampis lankas

h) trikampis lankas su rankena

 

Istoriniai lankai:

Paprastieji lankai:

Egiptietiškas lankas

Angliškas ilgasis lankas (longbow)

Daniškas lankas (holmegaard)

Šiaurės Amerikos indėnų paprastasis trumpasis lankas

Amazonės indėnų ilgasis lankas

Indiškas plieninis lankas

Pigmėjų lankas

 

Sudėtiniai lankai:

Mongoliškas lankas

Kiniškas lankas

Korėjietiškas lankas

Rusiškas lankas

Indų-persų lankas

Vengriškas lankas

Huniškas lankas

Skitiškas lankas

Turkiškas lankas

Šiaurės Amerikos indėnų sudėtinis lankas

Eskimų lankas

Japoniškas Yumi

Asiriškas trikampis lankas

 

Šiuolaikiniai lankai:

Lenktieji lankai (recurve):

Lenktieji (olimpiniai) lankai

 

Šiuоlaikiniai tradiciniai lankai:

Lenktieji lankai (field bow)

Ilgieji lankai (longbow, kitaip American flatbow)

 

Skriemuliniai lankai:

Su skriemuliais lanko šakų viršūnėje.

Su skriemuliais lanko šakų pagrinde.

 

PAPRASTIEJI LANKAI

Paprastaisiais lankais vadinami lankai, pagaminti iš vientisos medžiagos; dažniausiai medžio šakos, ar išdrožti iš medžio kamieno nuoskalos, kurios šerdies dalis paliekama lanko pilvui, o balana – nugarai.

TRUMPIEJI LANKAI

Tai – paprastieji lankai, kurių ilgis iki 1,5m. Jų efektyvumas dėl trumpo tempimo ilgio mažas. Jie tiko medžioklei, tačiau karyboje greitai buvo išstumti ilgųjų ir sudėtinių-kompozicinių lankų. Strėlė, paleista iš tokio lanko(nepriklausomai nuo jo galingumo) vargiai nulėkdavo toliau kaip 100m.

ILGIEJI LANKAI

Tai – paprastieji lankai, kurių ilgis virš 1,5m ir iki 2 m (atskirais atvejais virš 2m). Jų ilgis leidžia lanką įtempti daug (iki veido, o tai svarbu ir taikantis). Maksimalus šūvio atstumas iš viduramžiško ilgojo ( angliško) lanko galėjo būti iki 340m.

ANGLIŠKAS ILGASIS LANKAS

Manoma, kad anglai ilguosius lankus peremė iš velsiečių, kurie su tokiais lankais ne tik medžiojo, bet ir kovojo prieš Britų salų okupantus: iš pradžių saksus , o vėliau ir normanus. Velsiečių lankai paprastai buvo žmogaus ūgio, kas lygu plačiai ištiestų abejų rankų mostui. Jie buvo gaminami dažniausiai iš guobos arba uosio. Plačiausiai ilgieji lankai pradėti naudoti šimtamečio karo (1337-1453 m.) metu. Geriausi ilgieji lankai buvo iš kukmedžio, kuris tam tikslui buvo auginamas Anglijoje. Bet geriausias kukmedis buvo iš Ispanijos arba Italijos. Ilgojo lanko forma labai paprasta: tai tolygiai nuo lanko ašies link galų plonėjanti apvalaina lazda su grioveliais templei, vėliau, kadangi kukmedis yra gana minkšta mediena, patikimesni grioveliai templei pradėti daryti ant lanko galų klijuojamuose karvės rago antgaliuose. Angliško lanko skerspjūvis dažniausiai yra D formos, kur plokščioji dalis yra nugara, o apvalaina – pilvas. Pagal išlikusius lankus, kurie buvo rasti XVI amžiuje paskendusiame anglų laive Mary Rose, angliškų ilgųjų lankų tempimo jėga buvo nuo 60 iki 180 svarų (27 – 81 kG), nors nėra visiškai aišku ar šie lankai užbaigti ar tai buvo tik ruošiniai, kurie vėliau galėjo būti ploninami.

PLIENINIAI LANKAI

Prie paprastųjų lankų priskirtini ir plieniniai lankai, kadangi jie yra ištisiniai ir pagaminti iš vienarūšės medžiagos. Medžiaga – damaskinis plienas. Tokie lankai daugiausiai buvo naudojami Indijoje XV – XVII amžiais. Savo forma jie atkartojo azijinių sudėtinių – kompozicinių lankų formą ir galėjo būti panašių charakteristikų. Paprastai jie būdavo gausiai puošiami aukso inkrustacijomis. Juos naudojo aukštuomenė

SUDĖTINIAI KOMPOZICINIAI LANKAI

Sudėtiniai kompoziciniai lankai, kaip taisyklė, susideda iš medinės (arba bambuko) šerdies, kuri apklijuojama iš lanko pilvo pusės dviem rago juostom(kiekvienai lanko šakai). Šakos plokščios ir trumpos, jų galuose įklijuojami lenkti greitintuvai literatūroje paprastai vadinami turkišku žodžiu syiah.  Ties lanko viduriu klijuojama medinė rankena, visos detalės iš lanko nugaros pusės sutvirtinamos apklijuojant sausgyslių pluoštu. Lankas spirališkai apklijuojamas beržo tošimi ar kitaip apsaugomas nuo drėgmės (šilko siūlų apvijomis, padengiant jas laku, oda, pergamentu, sidabro folija). Tokie lankai dėl savo konstrukcijos ir medžiagų savybių yra maždaug 30% greitesni už paprastuosius ilguosius lankus. Didesnis strėlės išmetimo greitis gaunamas naudojant kelis kartus atsparesnes spaudimui ir tempimui medžiagas. Lanko pilvo ir nugaros medžiagų deformacija sukaupia didesnę energiją, reikalingą strėlei išsviesti. Kaip taisyklė tokių lankų šakos yra atlenktos į priešingą pusę, kai kurių tiek, kad lankas be templės, būdamas ramybės būsenoje, yra žiedo formos. Tai sukuria pradinę gana didelę lanko įtampą. Uždėti templę ant tokio lanko be specialaus įtaiso neįmanoma. Lanko greitintuvai atlieka tą pačią funkciją kaip ir šiuolaikinių skriemulinių lankų ekscentrikai, t.y. leidžia lanką ištempti daug, o šūvio metu staigiai sutrumpina efektyviai veikiantį templės ilgį. Šie konstruktyviniai patobulinimai leidžia lanką labai smarkiai deformuoti, joks parastas lankas neatlaikytų tokio laipsnio lenkimo.

1798 m. Stambule užfiksuotas šūvio į tolį iš turkiško lanko (vieno iš efektyviausių istorijos bėgyje sudėtinių kompozicinių lankų) rekordas. Turkų sultono Selimo III paleista iš lanko strėlė nuskriejo 889 m. Šį įvykį stebėjo Anglijos pasiuntinys.

Europos teritorijoje – Vengrijoje sudėtiniai kompoziciniai lankai randami Xa. palaidojimuose, matomai yra ilgamečių ryšiu su sąjungininkais hunais, rezultatas. Vakarų Europoje tokie lankai pasirodo (bent taip galima spręsti iš ikonografijos) po pirmųjų kryžiaus karų Palestinoje. Taip vadinamoje Maciejovskio biblijoje, datuojamoje XIII amžiumi ir gausiai iliustruotoje miniatiūromis, atspindinčiomis to laikmečio Prancūzijos gyvenimą, matome sudėtinius kompozicinius lankus. XIII a Marienverderio pilies Prūsijoje kolonos kapitelio bareljefas vaizduoja lietuvių karį, šaunantį iš tokio tipo lanko. Į Lietuvą tokie lankai veikiausiai galėjo patekti iš rusų žemių, vėliau per kontaktus su totoriais ir karaimais, dar vėliau – su turkais. Išskirtiniai tarp sudėtinių kompozicinių lankų yra japonų jumi (Yumi). Jie klijuojami tik iš bambuko juostų ir medienos. Kitas būdingas jų bruožas – didelė lanko šakų asimetrija – apatine šaka 1/3 trumpesnė už viršutinę.

Nuotraukoje matome templės uždėjimą ant kiniško lanko naudojant  įtaisą teplik (vėl gi turkiškas terminas), nors ant lanko su tokiu nedideliu refleksu (šakų atlenkimu atgal) templę galima būtų uždėti ir be jo pagalbos. Ant žemės guli kitas lankas ir antroji teplik šablono dalis bei virvės, kuriomis toks šablonas privyniojamas prie lanko šakos. Ant smarkiai refleksinių  lankų templės būdavo uždedamos ilgam laikui. Templei nutrūkus, lauko sąlygomis ir greitai jos uždėti būdavo neįmanoma.

Nuotraukoje gerai matomi du sluoksniai sausgyslių pluošto, dengiantys bambukinę lanko šerdį. Apatinėje dalyje – tamsi rago juosta. Viskas tarpusavyje suklijuota vadinamaisiais žuvų klijais, verdamais iš žuvų plaukijamųjų pūslių (geriausiai – eršketinių).

Turkiškas lankas                                Mongoliškas lankas                       Huniškas lankas

Kiniškas lankas                                                  Japoniškas lankas

Asiriškas lankas

Lankas su skriemuliais šakose                                          Skriemuliniai lankai

ŠAUDYMO IŠ LANKO STILIAI IR BŪDAI

Šaudymas iš trumpojo lanko

Kadangi lanko ilgis neleidžia jo daug tempti, būdavo tempiama iki krūtinės Lankas laikomas taip pat krūtinės lygyje, kaip tai matome XI a. Baijo (Bayoux) gobelene (taip šaudant gerai pataikyti galima tik iš nedidelių atstumų, be to ir trumpas tempimo ilgis neleidžia sukaupti pakankamai energijos, reikalingos tolimam šūviui). Dar vienas būdas – tempiama ranką laikant ties veidu, bet jo tempiančiąja ranka nepasiekiant. Toks būdas gerokai tikslesnis ir naudotas medžioklėje, kai reikalingas didesnis taiklumas. Templė kabinama mediteraniniu stiliumi, t.y. trim pirštais, o strėlė pirštais nelaikoma. Š. Amerikos indėnai šalia šio būdo naudojo ir kitokį, kai nykščiu ir rodomuoju pirštu laikoma strėlės uodegėlė, o žemiau esančiais dviem pirštais kabinama templė. Nekabinant pirštais templės ir tempiant lanką tik jais suspaudus strėlės uodegėlę šaudoma tik iš labai silpnų lankų (taip šaudydavo vaikai, dar taip šaudo kai kurios Afrikos gentys, medžiojančios žvėris iš labai nedidelių atstumų užnuodytomis strėlėmis). Strėlė dedama iš lanko dešinės pusės ant nykščio arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto, arba iš kairės pusės ties rodomojo piršto krumpliu. Tokie lankai tiko tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams.

Šaudymas iš ilgojo lanko

Šaudoma tempiant iki veido, dažniausiai burnos lygyje (šaudant maksimaliu atstumu – iki ausies). Templė kabinama mediteraniniu būdu. Europoje, templės rankos pirštams apsaugoti buvo naudojama pirštuota arba tripirštė pirštinė. Amazonės baseino indėnai iš savo ilgųjų lankų šaudo panašiai kaip šaudė kai kurios Š.Amerikos indėnų gentys – laikydami strėlę pirštais, nes jų strėlės dažniausiai pagamintos iš meldų ir neturi griovelio templei. Strėlė dedama iš lanko kairės pusės ties rodomojo piršto krumpliu. Tokie lankai tiko tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams.

Šaudymas iš sudėtinių kompozicinių lankų (ilgasis azijinis tempimas)

Daugumas iš tokio tipo lankų šaudžiusių tautų, pavyzdžiui: kinai, japonai, korėjiečiai, mongolai, totoriai, turkai, persai strėlės nelaikydavo, o templė būdavo kabinama po strėle nykščiu. Nykščiui apsaugoti buvo naudojamas specialus žiedas, gamintas iš rago, bronzos, kartais iš pusbrangių akmenų. Panašiai templę kabindavo ir japonai, tik jie naudodavo specialią tripirštę arba keturpirštę pirštinę, bet tik dengiančią nykštį, smilių ir didįjį (arba ir bevardį) pirštą. Strėlė dedama iš lanko dešinės pusės ant nykščio. Tempiama iki templės rankos peties, japonai tempia dar toliau. Tokie lankai tiko tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams.

Šaudymas iš šiuolaikinio olimpinio lanko

Tempimas labai panašus kaip šaudant iš ilgojo lanko. Templė kabinama mediteraniniu būdu, tempiama iki veido. Kadangi šaudoma naudojant taikiklį strėlės ranka prie veido laikoma žemiau negu šaudant iš ilgojo lanko, kad taikiklis būtų; taip, kad jos plaštakos viršus liestų apatinį žandikaulį. Tempimo ilgio vienodumą (tuo pačiu ir lanko jėgos pastovumą) užtikrina speciali plokščia spyruoklė – klikeris, prispaudžianti strėlės priekinę dalį prie lanko ir spragtelinti kai, įtempus lanką iki reikiamo ilgio, strėlė išslysta iš po jos. Tai yra ženklas, kad pasiektas reikiamas tempimo ilgis. Strėlė guli ant specialios aikštelės, esančios lanko rankenoje esančiame „lange“. Strėlės pirštams apsaugoti naudojamos įvairios konstrukcijos plokščios apsaugos. Kairius lankus naudoja tie lankininkai, kieno kairė akis yra vedančioji (jei šaudoma taikantis viena akimi) arba kairiarankiai.

Šaudymas iš skriemulinio lanko

Šaudoma panašiai kaip iš olimpinio lanko. Templė kabinama įvairios konstrukcijos mechaniniais paleidimo įtaisais. Taip pat šaudoma ir be jų, tuo atveju šaudymo stilius gali būti arba kaip šaudant iš olimpinio lanko, arba kaip iš ilgojo lanko (jei šaudoma be taikiklio).

Šaudymas gulomis

Taip priešininką iš didelio atstumo apšaudydavo kai kurios Pietų Amerikos gentys. Lankininkas, gulėdamas ant nugaros, įsiremdavo į lanką abiejų kojų pėdomis, o templę tempdavo abejomis rankomis. Tokiu atveju galima naudoti labai didelio galingumo lankus. Dabar šis būdas praktikuojamas šaudymo į tolį varžybose kaip atskiras šaudymo stilius.